Uncategorized

Players of Zalgiris attend a training session ahead of the Turkish Airlines Euroleague Final Four in Belgrade, Serbia on May 17, 2018. May 17, 2018

Embed from Getty Images
Reklama
Uncategorized

“Pažymėtini įvykiai prieš 10 metų.“

Atsiminimai iš pirmųjų dienų Ukmerg. atsk. pėst. bataliono kūrimosi.

1919 m. gegužės mėn. pradžioje kariuomenės vadas generolas Žukauskas įsakė man formuoti Ukmergės atsk. pėst. batalioną ir liepė tuojau vykti į Ukmergę. Aš paprašiau paskirti nors kelius karininkus ir duoti kiek nors pinigų. Pinigų ilgai man neišdavė, o be pinigų nevažiavau. Po kelių dienų derybų gavau 5.000 auksinų, ir buvo paskirtas karininkas Namikas Juozas adjutantu, ūkio dalies v-ku karo vald. Vinickas.
Iš Kauno komendantūros batalionui paskyrė 12 arklių ir dar vieną arklį gavau iš gusarų pulko.
Kadangi batalione nebuvo dar nė vieno kareivio ir nebuvo kas nuvestų gautuosius arklius į Ukmergę, tai iš Kauno komendantū­ros buvo paskirta į b-ną ir 12 kareivių. Karininkas Namikas su kareiviais išsivedė arklius į Ukmergę, o aš išlydėjęs užėjau į cukrainę ; ten pamačiau prie vieno stalo sėdint du jaunu vyru. Iš jų kalbos supratau, kad jie atvyko į Kauną darbo ieškoti. Aš pasiūliau jiems stoti į Ukmergės batalioną; juodu sutiko. Vienas — Mitalas buvo paskirtas iždininku, o antras – Krašinskas raštvedžiu. Panašiu būdu teko rinkti žmones į batalioną ir skirti į atsakingiausias vietas.

Sudaręs bataliono štabo kadrą, nuvykau į Ukmergę ir čia pradė­jau formuoti batalioną. Iš viso štabo vienas tiktai karo vald. Vinickas buvo apsipažinęs su raštvedyba, kiti visi buvo, tikra to žodžio prasme, naujokai. Pačiam reikėjo užvesti visas knygas, sustatyti blankų formas, redaguoti įsakymus ir t. t. Tiktai dėl to, kad į atsakingas štabo vietas pakliuvo labai darbštūs ir sąžiningi žmonės, batalionui, vėliau ir pulkui, neteko turėti nemalonumų iš valstybės kontrolės.

Ukmergėje tuojau pradėjo rinktis savanoriai karininkai ir kareiviai. Dalis jų buvo pabėgę iš bolševikų užimtos teritorijos, kita dalis – vietiniai gyventojai. Nemaža stojo į batalioną ir gimnazistų, kurie buvo paskirti raštininkais. Po kiek laiko keletas karininkų, gydytojas ir kapelionas buvo atsiųsti iš Kauno. Bataliono išvaizda buvo labai marga. Ne visi karininkai turėjo kariškus batus, o apie kareivius netenka nė kalbėti: vieni visai basi, kiti apsiavę klumpėmis, kiti pusbačiais ir labai maža dalis turėjo batus; kariškų rū­bų batalionas dar nebuvo gavęs, čia pasitaikė proga: iš Kauno kažin koks kepurninkas vežė į 1 pulką kepures. Dalį tų kepurių mes rekvizavom, kepurninkui už jas sumokėjom susitartą su 1 pulku kainą; už tai mūsų savanoriai pasirodė šiek tiek panašūs į kareivius.
Ukmergėje vietinių ponių buvo įrengta valgykla, kurioje patarnavo inteligentės panelės, tik nekalbančios lietuviškai. Kadangi bataliono karininkai nekalbėjo lenkiškai, tai batalionas įsteigė savo valgyklą. Padaugėjus savanorių skaičiui, pasirodė ir ligonių, teko steigti ligoninę, bet nieko nebuvo: nei lovų, nei pagalvių, nei antklodžių, nei baltinių. Tuo metu Ukmergė­je buvo atlaidai; suvažiavo daug kunigų. Pasinaudojęs ta proga, nuėjau
pas Ukmergės kleboną ir paprašiau susirinkusius kunigus padėti kuo nors aprūpinti ligonius. Už poros savaičių ligoninė buvo visu kuo aprūpinta. Ypatingai daug aukų atsiuntė Taujėnų klebonas.

Batalione nebuvo visai specialistų, kiek patys mokėjome, tiek mokė­me ir savo savanorius. Tiesa, 1 pulkas vieną telefonistą buvo atsiuntęs 2 savaitėm, kaipo instruktorių. Vos spėjom pirmą kuopą surinkti, per 100 žmonių, jau jį buvo išsiųsta į frontą, 1 pulko vado žinion. Nuo to laiko prasidėjo intensyvus formavimas antros kuopos ir komandų. Už poros savaičių ir visas batalionas išėjo į frontą, maždaug tokia sudėtimi: arklių 16, kareivių apie 250 žmonių, karininkų apie 10. Aprūpinti labai blogai, daugelis basi ir neturėjo ginklų, milines turėjo tik 17 kareivių, kitiems buvo žadėta išduoti fronte. Atvykus į frontą, buvo grąžinta į b-ną pirma kuopa ir papildyta dviem kuopom iš 2 atsargos bataliono. Salake batalionas, šiek tiek susitvarkęs, antrą ar trečią dieną pradėjo pulti bolševikus. Labai daug vargo buvo su ryšių palaikymu, stoka telefono aparatų, kabelio ir specialistų.
Labai ir labai daug batalionui padėjo karininkas Pečiulionis su savo baterija. Taip pat turiu pabrėžti didelį ūkio dalies nuopelną. Nors batalione buvo didelė stoka arklių, bet nebuvo atsitikimo, kad ūkio dalis ko nors nebūtų pristačiusi savo laiku. Sužeistuosius
bei susirgusius kareivius nereikėjo vežti, nes vietiniai gyventojai visuomet patys pasisiūlydavo, kur reikalinga išvežti. Nors buvo basi, mažai ginkluoti,, mažai apmokyti kareiviai, bet buvo tvirtos dvasios ir tvirto pasiryžimo,
narsiai kovėsi su Lietuvos priešais.
J. Kubilius, ats. gen. 

http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_85949_1&biRecordId=7942

KubiliusJurgis.jpg

1919 metų liepos mėnuo.
15 d. Pradėta formuoti Širvintų komendantūra*

„ Ukmergės grupės baro dešiniajame sparne bolševikai
visą dieną puola. Mūsiškiai atkakliai ginasi ir pavakary puolimą atremia. Labai daug bolševikų sužeistų ir apie 100 užmuštų.
„ Lenkai iš Piktakiemio ir Burbiškiu (5 ir 4,5 klm. į pietų vakarus nuo Rietaviškio) puolė
mūsų sargybas. Mūsiškiai lenkus išvijo ne tik iš Piktakiemio ir Burbiškiu, bet juos nuvijo
iki Jagelonių (4 klm. į pietus nuo Kietaviškio) ir vėl sugrįžo į savo vietas.

16 d. Ukmergės bare bolševikai vis tęsia mūsų dešiniojo sparno puolimą, bet vis be pasekmių. Paimta 12 bolševikų nelaisvėn. Vidury baro mūsiškiai smarkiai apšaudo bolševikų pozicijas iš artilerijos. Ties Vepusavo ežeru įvyko smarkesnis žvalgų susirėmimas.
„ Lenkų fronte dviejose vietose įvyko žvalgų susirėmimai. Laike susirėmimų 1 lenkas už­ muštas. Suimta 2 lenkų šnipai.
17 d. Lenkų fronte, lenkai užėmė Daugų miestelį. 4 val. 20 lenkų užpuolė mūsų sargybą Pikelionių kaime (4,5 klm. į rytus nuo Stakliškių). 4 mūsiškius paėmė nelaisvėn ir išsivedė. Lenkų viena kuopa traukė link Jezno ir buvo prisiartinusi tik 4 klm. nuo miestelio, bet pamačiusi mūsų sargybą, grįžo atgal. Vėliau lenkai didesnėmis jėgomis puolė Jezno miestelį, bet mūsiškiai su granatomis juos atmušė.
18 d. Panevėžio grupės dešinįjį sparną bolševikai didelėmis jėgomis puola. Įvyksta smarkios kautynės, kurių rezultate bolševikų puolimas atremtas. Ant Obelių stoties bolševikų lėktuvas numetė 2 bombas, bet nuostolių nepadarė. Kitose fronto vietose smarkūs žvalgų susirėmimai. Mūsiškių 2 užmušti. Paimta 6 bolševikai nelaisvėn.
„ Ukmergės grupės bare bolševikai kasa apkasus Bikėnų — Grybiškių — Sen. Drobiškių linijoje (Salako rajone), Duseto, Drobiškių, Luodžių ežerų tarpekliuose. Mūsiškiai žvalgų
susirėmimuose 2 bolševiku paėmė nelaisvėn.
„ Lenkai užėmė Didžiasalį, Sadžiūnus, Dūkštą ir Rimšą.
19 d. Ukmergės grupės viduriniame bare mūsiškiai apšaudė bolševikų pozicijas iš kulkosvaidžių ir patrankų. Paimta 2 bolševikai nelaisvėn. Dešiniajame sparne mūsiškiai išvaikė bolševikų užtvorą. Bolševikai, ginklus pametę, panikoje pabėgo. Mūsiškiai ginklus susirinkę sugrį­žo į savo vietas.
„ Būrys lenkų užėmė Aluntos dvarą ir artinosi prie Pakalnių miestelio. Ties Aluntos miesteliu įvyko susirėmimas. Keletas lenkų sužeista
ir 12 paimta nelaisvėn.
20 d. Panevėžio grupės 2 pėst. pulkas po 5 dienų, kautynių atsitraukė ir įsistiprino šiose pozicijose: Ignotiškis (4 klm. į pietus nuo Subato), Šyviskiai (5 klm. į pietus nuo Subato), Antoniškiai (5,5 klm. į rytus nuo Obelių, Junkūnų dvaras (4,5 klm. į pietų rytus nuo Obelių), Pasaušiškis (5 klm. į pietų rytus nuo Obelių), Dručkai (4,5 klm. į šiaurės vakarus nuo Aleksandravėlės), Kapajiškiai (4,5 klm. į vakarus nuo Aleksandravėlės), Kataklrskiai (4 klm. į vakarus nuo Aleksandravėlės), Mielanai (ant šiaurinio Sartų ežero kranto). Sargybas išstatė linijoje: FolvariŠki — Švabiški — Razalinava — Šapalai — Budriškiai — Žaliūnai — Aleksandravėlė — Lukštynė — Bradesiai.
20 d. Mūsiškiai išvaikė lenkus iš Alovės ir Merkinės miestelių. Lenkų žvalgai pasirodė ties Ašmėnais (5 klm. į šiaurę nuo Užuguosčio miestelio), bet mū­siškių apšaudyti atsitraukė. Vakare lenkai puolimą vėl pakartojo, mūsiškiai buvo atsitraukę, bet paskui lenkus vėl išvaikė. Suvalkijoje lenkai perėję demarkacijos liniją Vyžainio miestely su vietos lenkais darė demonstraciją.

21 d. Ukmergės grupės bare prieš kairįjį sparną bolševikai daro sustiprintą žvalgybą. 1 bolševikas užmuštas ir 13 paimta nelaisvėn. Dešiniajame sparne paimta 4 bolševikai nelaisvėn.
„ Lenkai, kurie norėjo paimti Aluntos miestelį ir Pakalnius, išvyti ir 24 buvo paimti nelaisvėn. Susitarus su lenkų karininkais, buvo pasikeista belaisviais ir incidentas tame rajone likviduotas. Lenkai davė garbės žodį mūsų pusėn daugiau nebesiveržti.
„ Laumėnų dvare (2 klm. į pietus nuo Želvos miestelio), Giedraičių lenkų komendantas areš­tavo mūsų aviacijos viršininką karininką Petronį ir Tarybos narį J. Alekną (atvykusius iš Kauno) ir išsivežė į Giedraičius. Lenkai puola mūsiškius Ašmėnuose (5 klm. į šiaurę nuo Užuguosčio). Mūsiškiai besigindami 2 lenkus užmuša. Kita lenkų grupė puola Jezno miestelį, bet mū­siškiai juos atmuša. Įvyksta smarkus žvalgų susirėmimas ties Stakliškių miesteliu.
„ Iš Anglų karo misijos sužinota, kad veikianti Mintaujos apylinkėje Bermonto grupė yra plė­šikai, kurie jokios valdžios nepripažįsta.
22 d. Lenkų fronte, Alytaus link žygiuoja 2 lenkų kavalerijos eskadronai ir l pėstininkų kuopa. Raitų žvalgų būrys pasiekė Nemuno tiltą ties Alytumi. Lenkai didelėmis jėgomis puola mū­siškius Nemeitonių — Ašmenų — Unkomio (5 klm. į šiaurę nuo Užuguosčio) linijoje. Įvyksta smarkios kautynės. Mūsiškius priverčia atsitraukti Klariškių — Varkalių — Naujalaukio — Šnipelių (8 — 7 klm; į šiaurę nuo Užuguosčio) linijon. Kautynėse 3 lenkai užmušti, 3 sužeisti ir 1 paimtas nelaisvėn. Naktį lenkai puolė mūsų sargybą stovinčią ant tilto per Nerį Čiobišky. Po susišaudymo lenkai pasitraukė atgal. Atvyko į Kauną lenkų karininkas ryšiui tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių poručninkas Koscialkowski.

 

Uncategorized

Kelionės yra puiku.

Atsigrūdi iš Japonijos.

10 val ryto pradedi.

20 min. apžiūrėt kažkokiems Vartams su Marijos paveikslu.

20 min. bažnyčiai šv. Kazimiero.

30 min. bokštui ant kalno. (Jeigu kalnas dar vietoje.)

1,5 val. pasitrini aplink Katedrą.

1,5 val. praleidi kažkur už miesto vietovėje su pilimi vardu Trakai.

Grįžęs namo gali drąsiai pasakot matęs šalį vardu Litu-ania.

Opera Snapshot_2018-03-02_153506_www.tumlare.co.jp

 

https://www.tumlare.co.jp/guide/lithuania/vilnius/

 

Uncategorized

O Vilniuje žydi bezdai.

Balandžiai nardo, nardo, skraido

Padangėje aukštai aukštai,

O Vilnuj žydi, žydi liepos

Baltai baltai, baltai baltai!

______

Dvidešimto amžiaus vidury, kai tauta dejavo stenėdama po sunkiu okupanto padu, kolaborantų chorai dainavo tokią veidmainiško optimizmo kupiną kolaboracinę dainą.

Daina, sakyčiau, buvo netgi smarkiai populiari tada. Nes skambi, dainavosi lengvai.

Kol neišgirdo jos vieną negražią dieną товарищи из центра…

Kur buvo anas nelaimingasis koncertas- Maskvoj, ar Vilniuj, kas konkrečiai buvo tas atsakingasis galingasis tovariščius- dabar nepasakysiu, nežinau. Nežinau net, ar tikrą dalyką jums pasakoju, ar pasaką seku. Bet faktas, kad po kurio laiko patogus mielas dainavimui žodis “baltai“ iš teksto buvo išmestas, chorams liepta dainuot “gelsvai, gelsvai, gelsvai…“

Jei manot, kad tai lengva- pabandykite.

“Что это такое, товарищи??

О чем они поют, кого имеют ввиду, что за болтай- болтай- болтай ?!

Не надо тут рассказывать про какие-то липы (липы? может тоже намёк?), что они цветут белым цветом, это не правда. Знаем ваши прибалтийские штучки, немедленно убрать!“

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12808

_____

Man-  ir ne tik man- miestas Vilnius labiau ne su liepomis asocijuojasi, o su bezdais. Galit vadint alyvomis, leidžiu. Mano tėviškėlėje prie prūdo mes tuos krūmus nevadinom alyvom, sakydavom bezdai.

It tik smarkiai vėliau sužinojau, kad ne dėl kvapo buvo tas žodis, o viso labo tik lenkiškas bzy. 🙂