paburbėjimai paraštėse

Kas blogeriui uodegą pakels, jei ne Rokiškis

Perskaičiau anądien tą opusą, pasijuokiau sau truputį, bet nesiginčinau. Tingėjau. Nors man ir labai patinka, kai žmogėnas man nesako “esi dundukas“, o gąsdina “neprovokuok, bo bus blogai“.

Bet, pamatęs, kaip Grumlinas žavisi ir pritarinėja, dabar jau nebeiškenčiu. Privalau įdėti savo trigrašį. 😀

Kai kurie sakiniai tame Rokiškio pliurpime man irgi labai patiko, sakiau “aha-aha“, “būtent“ ir “tiksliai“, apturėjau tokį mažytį žemos rūšies kaifą.
Sakau “žemos rūšies“, nes tai yra kaifas pritarinėti “atradimams“, kurie seniai atrasti, seniai visiems aiškūs, kuriuose nėra nė vieno naujo žodžio.

O pavadinimas tam straipsneliui turėtų būti- KAS BLOGERIUI UODEGĄ PAKELS, JEI NE BLOGERIS.

Pagrindinė idėja to straipsnio, raudonasis siūlas- “protingi žmonės skaito ne delfi, protingi žmonės skaito blogus!“

Visi puikiai žinome, KAS SKAITO BLOGUS. Blogeriai. Aš skaitau tave, tu skaitai mane, mes skaitome jį ir ją.
Išvada: protingi žmonės yra blogeriai; blogeriai yra protingi žmonės.

Negi aš ginčijuos- žinoma, kad ne. Nors ir nevadinu savęs blogeriu, bet Rokiškį ir Grumliną skaitau, ir protingu labai mėgstu būt vadinamas.

Ir aš pradedu dieną nuo Google Reader’io, ne nuo delfi. Išminties bei naujienų pasisemiu iš grumlintroyrokiškių (lietuviškų bei rusiškų). Delfiardinams, 15min-račams ir valatkynams eilė ateina antroje vietoje, arba ir nebeateina aplamai, nes ne kasdien galima turėti tiek laiko ir noro knistis šiukšlynuose.
Pasirinkime “grumlintroyrokiškiai-ar-račvalatkodelfiai“ aš neprarandu tikrai nieko, pirmasis variantas bent jau yra sveikesnis organizmui.

Bet. Ar jau dėl to galiu save vadinti protingu žmogumi, protingai pasirenkančiu informacijos šaltinius? Nė velnio, tikrai ne. Kad neėdu mėšlo (jei jau kalbame apie Rokiškio rašinuką, panaudosime truputį rokiškinės leksikos), o vietoje jo maitinuosi vata ir šiaudais- dar nereiškia, kad aš jau tikrai krūtas gurmanas.

Gaištu laiką, žiūrinėdamas, ką ten šiandien leptelėjo Rokiškis, kokią naują mintį šiam penktadieniui pagimdė Grumlinas, kokia vėl nelaimė ištiko Balkanų moters vyrą. Įdomiau, negu BNS-delfio “naujienos“? Be abejo. Neginčytina. Jeigu būtų tik tos 2 alternatyvos.

Kol neimi domėn, kad gamtoje egzistuoja kur kas daugiau pasirinkimų.
Nekalbant apie knygas ir muziką. Kalbant tik apie internetą. Jeigu netingėčiau vietoje rss readerio dažniau paspausti kitą knopkę. Lenkišką, anglišką, rusišką. Vietoje Minio- Smithsonian. Vietoje Grumlino- BBC Russian. Vietoj Balkanų moters vyro- Šiaurės Atėnus. ( 🙂 )
O vietoj Račo- lenkišką laikraštį “Gazeta Wyborcza“ arba “Polityka“.

Kodėl aš to nedarau? Priežastys dvi:
1. Nesu protingas.
2. Esu iš tų, kurie rašinėja. O kadangi rašinėja- tai ir skaitinėja tokius.

2 mintys apie „Kas blogeriui uodegą pakels, jei ne Rokiškis“

  1. Kad Rokiškis amerikų neatrado – faktas. Jo nuopelnas – surašyti aiškiai lietuviškai tas tendencijas, kurios vyksta pasaulyje ir kurias nardantys internetuose mato, tik tiesiog neapibendrina. Bo tingi arba nemato reikalo 😉
    Kaslink dienos pradėjimo nuo blogosferos apėjimo – gerai pasirinkus skaitomus tinklaraščius, gauni nuorodas į informaciją, kuri turi bent kažkiek svarbos. Tinklaraščiai man atlieka sieto vaidmenį, sulaikydami tai, ką verta perskaityti. Nes viso interneto nebeperskaitysi… 😉

Parašykite komentarą